Kartais atrodo, kad avalynės pasirinkimas yra tik dar vienas kasdienis apsipirkimo žingsnis – užsuki į parduotuvę, pasimatuoji, pažiūri ar tinka, ir viskas. Tačiau man dr martens batai tapo daugiau nei tik avalynė. Tai buvo atradimas, kuris atėjo visiškai natūraliai, be didelio planavimo, bet galiausiai pakeitė mano požiūrį į kasdienį stilių bei patogumą. Prieš kelerius metus pirmą kartą rimtai pagalvojau apie šio prekės ženklo batus, kai draugė iš Vilniaus juos parodė – blizgūs, masyvūs, su tuo charakteringu geltonu siūlu. Iš pradžių maniau, kad tai tik „mados reikalas“, kuris greitai praeis, bet smalsumas nugalėjo, ir būtent tada pradėjau domėtis, ką reiškia dr martens lietuva.
Pirmoji priežastis, kodėl apsisprendžiau juos įsigyti, buvo gana paprasta – ieškojau batų, kurie tiktų tiek prie miesto kasdienybės, tiek prie šiek tiek drąsesnių derinių. Ankstesni mano pirkiniai dažniausiai buvo patogūs, bet nuobodūs, arba stilingi, bet po kelių valandų kojos tiesiog maldaute prašydavo pertraukos. Dr martens batai man pasirodė kaip kažkas tarpinio – tokie, kurie galėtų atlikti abi funkcijas vienu metu. Internete radau, kad dr martens lietuva turi gana platų pasirinkimą, ir šis faktas tik dar labiau sustiprino norą išbandyti.
Kai pagaliau juos gavau į rankas, pirmasis įspūdis buvo labai stiprus. Oda atrodė tvirta, tikra, tokia, kokią retai kada matai šiuolaikiniuose greitosios mados gaminiuose. Kiekviena siūlė, kiekvienas sujungimas atrodė kruopščiai apgalvotas. Tai nebuvo lengvi batai – priešingai, jų svoris iškart suteikė pojūtį, kad jie ilgaamžiai. Atsimenu, kaip pirmą dieną juos apsimoviau eidama pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį – buvo ruduo, oras šiek tiek drėgnas, grindinys slidus, bet jau tada pajutau, kad guminis padas suteikia stabilumo. Žingsniai atrodė tvirti, o pačios kojos jautėsi saugios.
Žinoma, nereikia apsimesti – įsinešioti dr martens batai nėra paprasta. Pirmosios savaitės buvo tikras iššūkis. Oda kieta, kulkšnys jautrios, kartais net pagalvodavau, ar tikrai verta tiek kankintis dėl stiliaus. Bet su laiku viskas pasikeitė. Batai pamažu prisitaikė prie pėdos formos, o tas pradinis nepatogumas pavirto į visiškai kitą patirtį – į tokią, kurioje jautiesi tvirtai ir kartu laisvai. Vieną vakarą eidama per Neries krantinę pagavau save galvojančią, kad seniai jaučiausi taip užtikrintai avėdama avalynę.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau, – universalumas. Vieną dieną derinau juos prie džinsų ir odinės striukės, kitą – prie lengvos suknelės. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tokio masyvumo batai gali tikti prie moteriško įvaizdžio, bet veidrodis rodė visai ką kita. Atrodžiau drąsiai, netgi kiek provokuojančiai, bet kartu jaučiau, kad tai esu aš – be jokių kompromisų. Gal dėl to dr martens lietuva taip patraukė mano dėmesį – nes tai ne tik avalynė, o būdas išreikšti save.
Su laiku pastebėjau dar vieną svarbų aspektą – kokybę. Gyvenu Kaune, kur žiemos tikrai nebūna švelnios: sniegas, drėgmė, druskos ant šaligatvių. Mano ankstesni batai dažniausiai po vieno sezono jau atrodydavo pavargę, o kartais ir visai išmesdavau. Dr martens batai mane nustebino tuo, kad net ir po visos žiemos jie atrodė beveik taip pat, kaip ir pirmą dieną. Oda truputį suminkštėjo, įgavo gyvą tekstūrą, bet jokio skilimo, jokio nusidėvėjimo. Net siūlės išliko idealiai vietoje. Tai tikrai privertė pagalvoti, kad galų gale pigesni variantai, kuriuos dažnai pirkdavau, kainuodavo daugiau – ne pinigais, bet nervais ir pastangomis nuolat ieškant naujų batų.
Žinoma, yra dalykų, kuriuos, manau, gamintojas galėtų patobulinti. Pavyzdžiui, pirmosiomis savaitėmis tikrai būtų buvę naudinga turėti papildomą paminkštinimą prie kulkšnių. Taip pat pastebėjau, kad dydžių lentelė ne visada atitinka realybę – bent jau man teko užsisakyti pusę dydžio mažesnius, kad pėda jaustųsi patogiai. Būtų puiku, jei dr martens lietuva puslapyje būtų detalesnės rekomendacijos, kaip pasirinkti tinkamą dydį pagal pėdos formą. Ir dar – priežiūros instrukcijos galėtų būti pateiktos aiškiau. Aš pati ilgai ieškojau informacijos, kokias priemones geriausia naudoti odai prižiūrėti, kad ji išliktų minkšta ir kartu apsaugota nuo lietuviško klimato iššūkių.
Nepaisant to, ši patirtis man tapo įdomi ir netgi šiek tiek asmeniška. Kai einu gatve ir pamatau kitus žmones su dr martens batai, tarsi atsiranda nematomas ryšys – lyg būtume tos pačios bendruomenės dalis. Nesvarbu, ar tai studentas su kuprine, ar brandesnio amžiaus žmogus, pasirinkęs klasikinį modelį, visi atrodome tarsi išreiškiantys vieną bendrą idėją – individualumą, kuris nėra uždaras, bet kviečia pastebėti.
Kai pagalvoju, kodėl šis prekės ženklas taip įsitvirtino mano spintoje, suvokiu, kad tai susiję ne tik su mada. Tai daugiau apie jausmą, apie pasitikėjimą savimi, apie tai, kad vieną dieną eini paprastais miesto takais, o kitą – jautiesi pasiruošusi bet kokiai kelionei. Dr martens lietuva man tapo vieta, kur randu tą derinį tarp miesto kasdienybės ir individualaus stiliaus, kuris leidžia jaustis savimi kiekvienoje situacijoje.